D.U.K.

Kauno kogeneracinė jėgainė pradėjo veikti 2020 m. viduryje.

Kogeneracija vadinama šilumos ir elektros energijos gamyba vienu metu, viename technologiniame procese, kuomet pagaminta šilumos energija yra tikslingai panaudojama, taip pasiekiant didesnį kuro panaudojimo efektyvumą. Kogeneracinėse jėgainėse pagaminta šiluma dažniausiai suvartojama centralizuotam šildymui ar pramoniniuose procesuose, tuo tarpu įprastose elektrinėse šiluma lieka nepanaudojama.

Kogeneracinės jėgainės naudingos Lietuvai. Didžiausios kogeneracinės jėgainės naudos susideda iš trijų dalių:

• Sumažės sąvartynai
• Kauniečiams – pigesnė šilumos gamyba
• Didesnė Lietuvos energetinė nepriklausomybė – pasigaminsime savo elektros ir mažiau importuosime dujų

TAIP. Oficialiai patvirtinti Aplinkos ministerijos specialistų skaičiavimai rodo, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kogeneracinėms jėgainėms Lietuvoje atliekų užteks. Ministerija prognozuoja, kad 2030 m. deginsime apie 30 proc. šalyje susidarančių komunalinių atliekų. Europos Sąjungos Žiedinės ekonomikos direktyva leidžia deginti iki 35 proc. ir šis tikslas keliamas 2035 metams su galimybe Lietuvai šį tikslą pasiekti ir 2040 m. 

Vienam šalies gyventojui tenkančių atliekų sudeginimas ES (per metus pagal Eurostato 2016 m. duomenis):

• Danija – 400 kg
• Švedija – 220 kg
• Suomija – 280 kg
• Estija – 180 kg
• Olandija – 240 kg
• Lietuva – 77 kg

NE. Konkrečiu Vyriausybės nutarimu yra nustatyta, kad atliekas iš užsienio į Lietuvą importuoti yra draudžiama.

Jėgainėje įdiegti šiuolaikiški, pačius aukščiausius aplinkosauginius standartus atitinkantys dūmų valymo įrenginiai. Lygiai tokie patys įrenginiai naudojami Vakarų Europoje. Įrenginiai, pagaminti patikimose, dešimtmečių patirtį turinčiose Prancūzijos ir Vokietijos įmonėse, jau yra montuojami jėgainėje.

Moderniausia įranga užtikrina, jog normatyviniai taršos reikalavimai niekada nebus viršijami. Jėgainės suprojektuotos ir statomos taip, kad įvykus net ir mažiausiam gedimui, jos automatiškai bus sustabdomos.

Kauno kogeneracinėje jėgainėje naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos komunalinės atliekos iš Kauno, Alytaus, Marijampolės, Panevėžio bei Tauragės regionų, taip pat nepavojingos pramoninės atliekos, pvz. baldų, tekstilės ar statybų pramonės atliekos ir dumblas iš vandens valymo įrenginių. 

Kauno kogeneracinės jėgainės projektą įgyvendina valstybės kapitalo energetikos įmonių grupė UAB „Ignitis grupė“ (51 proc. akcijų) ir Suomijos valstybės valdoma energetikos bendrovė „Gren Lietuva“ (49 proc. akcijų).

Taip pat akcininkų sutartyje numatyta iki 5 proc. įmonės akcijų perleisti Kauno miestui iš „Gren Lietuva“ turimų 49 proc. akcijų.

Pagal Kauno kogeneracinės jėgainės Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK), artimiausi gyvenamieji namai yra šie:
Veterinarų g. 25 – atstumas apie 160 m.;
Elektrikų g. 12 – atstumas apie 162 m.;
Partizanų g. 83A – atstumas apie 200m;
Veterinarų g. 28 – atstumas apie 282 m.

Toks atstumas atitinka visus tarptautinius reikalavimus. Kogeneracinė jėgainė turės moderniausius ir efektyviausius dūmų valymo įrenginius, tad neigiamo poveikio gyventojų sveikatai nebus.

Žvelgiant į Europą, galima paminėti daug pavyzdžių, kur tokio tipo jėgainės veikia labai arti gyvenamųjų zonų: Austrijos sostinėje Vienoje 2-5 km spinduliu nuo senamiesčio veikia 4 kur kas galingesnės atliekų deginimo jėgainės, o viena jų – „Spitellau“  jėgainė nuo gyventojų yra nutolusi vos apie 200 metrų. Tokios jėgainės veikia ir kituose Europos didmiesčiuose: Stokholme, Kopenhagoje, Helsinkyje ir t.t. Pavyzdžiui, pati naujausia, 2017 m. veiklą pradėjusi Kopenhagos atliekas naudojanti jėgainė „Copenhill“, yra už 250 m. nuo daugiabučių pastatų.