Pradžia
en

Prasidėjo Kauno kogeneracinės jėgainės statybos

Prasidėjo Kauno kogeneracinės jėgainės statybos
Kauno Laisvojoje ekonominėje zonoje šiandien atidaryta Kauno kogeneracinės jėgainės statybų aikštelė ir oficialiai pradėti pirmieji jėgainės statybų darbai. Naujoji Kauno kogeneracinė jėgainė leis išspręsti ne tik regiono atliekų problemas, bet ir sumažinti šildymo sąskaitas kauniečiams. Skaičiuojama, kad įgyvendinus projektą, Kauno gyventojai sutaupys apie 13 mln. eurų per metus, mažiau mokėdami tiek už atliekų tvarkymą, tiek už šilumą. Taip pat bus pagaminama vietinės elektros energijos, kurios pakaktų apie 100 tūkst. namų ūkių.

„Tai yra svarbus nacionalinio lygmens projektas, kuris pagaliau iš kabinetų persikelia į statybvietę. Labai svarbu tai, kad jį vykdo tokio dydžio projektų patirtį turinti valstybės įmonė „Lietuvos energija“. Ji kartu su partneriais užtikrins, kad statybos vyktų sklandžiai ir greitai“, - jėgainės statybvietės atidarymo ceremonijoje kalbėjo Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

„Norėdami sumažinti sąvartynų augimą bei sustabdyti jau šiandien vykstantį atliekų tvarkymo brangimą Kauno rajone, privalome ieškoti tvaresnių šių problemų sprendimo būdų. Nėra abejonių, kad laiku pradėjus veikti naujajai Kauno kogeneracinei jėgainei, jos kuriamą ekonominę naudą pajus kiekvienas mūsų rajono gyventojas ir vietos bendruomenės“, - teigė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

„Valstybės pripažinimas, sėkmingai pritraukti privatūs investuotojai, užsitikrintos palankios finansavimo sąlygos, skaidrus ir viešas projekto valdymas bei kauniečių palaikymas yra veiksniai, leidę mums šiandien pradėti pirmuosius naujosios jėgainės statybos darbus. Juos tikimės užbaigti laiku ir dar 2020 metų pradžioje pradėti jėgainės eksploataciją“, - sakė Kauno kogeneracinės jėgainės generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas.

Naujojoje moderniausius aplinkosaugos ir technologinius reikalavimus atitiksiančioje Kauno kogeneracinėje jėgainėje elektros energijai ir šilumai gaminti bus naudojamos nepavojingos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos komunalinės bei pramoninės atliekos, o taip pat vandenvalos įrenginiuose susidarantis nuotėkų dumblas. Jėgainės elektrinė galia sieks apie 24 megavatus (MW), o šiluminė galia – apie 70 MW. Tokie pajėgumai leis racionaliai panaudoti apie 200 tūkstančių tonų komunalinių ir pramonių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 gigavatvalandžių (GWh) šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos per metus. Jėgainė pagamins apie 40 proc. Kauno miestui reikalingos šilumos bei išspręs atliekų kaupimo sąvartynuose problemą. Naujoje jėgainėje šilumos gamyba būtų pigesnė lyginant su alternatyvomis. Numatoma, kad jėgainė pirmuosius eksploatacinius bandymus pradės 2019 m. rudenį, o komercinė veikla prasidės 2020 m. pradžioje.

Kauno kogeneracinės jėgainės projektą Vyriausybė yra pripažinusi valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklauso 51 proc. Kauno kogeneracinės jėgainės akcijų, o „Fortum Heat Lietuva“ – 49 proc. akcijų. Taip pat numatyta, kad iki 5 proc. akcijų gali įsigyti Kauno miesto savivaldybės įmonė.
 
Visos teisės saugomos © 2018. Sprendimas: UAB "Fresh Media"