
Atgaukim energiją iš atliekų ir taip prisidėkime prie aplinkos tausojimo – toks buvo pagrindinis 10-ojo energetinę vertę turinčių atliekų naudotojų (angl. waste to energy – WtE) Kongreso, organizuoto Europos WtE jėgainių konfederacijos (CEWEP), leitmotyvas. Birželio 14-16 dienomis Berlyne susirinkę daugiau 200 delegatų (mokslininkų, valstybės tarnautojų, verslo ir ES institucijų atstovų) iš beveik 30 šalių diskutavo apie perdirbimui netinkamų buitinių atliekų efektyvaus tvarkymo bei antrinio panaudojimo galimybes, perėjimo nuo CO2 neutralios link CO2 iš aplinkos „gaudančios“ (angl. „negative“) pramonės šakos.
Kaip rodo Europos šalių praktika, atliekų tvarkymo problema aštrėja – neturint galimybės atgauti energiją iš atliekų deginimo proceso metu, šios atliekos, nepaisant deklaruojamų siekių viską perdirbti, paprasčiausiai keliauja į sąvartyną. Atitinkamai, didėja aplinkos (oro, vandens, grunto) tarša ir gyventojų nepasitenkinimas didėjančiais šiukšlių kalnais. Būtent dėl to, kol visoje Europoje nesuvaldomai didėja perdirbimui netinkamų buitinių atliekų kiekiai (kiekvienam ES piliečiui 2021 m. generuojant po 530 kg buitinių atliekų per metus, Pasaulio bankas 2018 m. prognozavo, jog 2016-2050 m. buitinių atliekų kiekis padidės 70 proc.), valstybės ir įmonės investuoja į energijos atgavimo iš atliekų pajėgumus: per metus Europoje randasi bent keletas naujų jėgainių (greta jau veikiančių virš 500), galinčių į energiją bendrai paversti virš 100 mln.t. atliekų per metus.
Labai svarbu, kad Vokietijos, Italijos, Skandinavijos šalių mokslininkai kongrese suformulavo savo viziją – jei negalime dar efektyviau saugoti CO2 sugeriančių atogrąžų miškų, turime nešvaistyti žmogiškųjų ir finansinių išteklių ir investuoti pirmiausia į efektyviausius taršos mažinimo būdus. Konkrečiai – į technologijas, kurios leistų kontroliuoti atliekas jas renkant bei rūšiuojant, taip pat – „gaudant“ deginimo proceso emisijas (pirmiausia – CO2).
Kitaip tariant – kurti absoliučiai naują CCUS (angl. carbon capture, utilization and storage) vidaus rinką ir vertės grandinę, kurioje veiktų net zero plastiko sertifikavimo, sandėliavimo terminaluose, transportavimo keliais ir jūra paslaugas teikiančios bendrovės, aptarnaujančios sintetinių degalų gamintojus, naudojančius vandenilį, kurį išgaunant būtų „įdarbintas“ jūrinis vėjas. Reikės inovatyvių sprendimų, investicinės drąsos, tvaraus nacionalinio bei Europinio reguliavimo ir dar daug ko. Bet stengtis verta – naudą, anot mokslininkų, skaičiuotume ne tik pinigais (pigesne energija ir naujomis darbo vietomis), bet ir dar vienu postūmiu atsinaujinančios energetikos plėtrai.
Didelis dėmesys viso Kongreso metu taip pat skirtas Atliekų direktyvos peržiūros klausimams, energijos atgavimo atliekų deginimo būdu suderinamumui su taksonomijos tikslais ir ES finansavimo prioritetais. Naujoji Atliekų direktyva turėtų stiprinti maisto atliekų susidarymo prevenciją, skatinti iš jų gaminti biodujas, o tekstilės atliekas – atskirti nuo bendro buitinių atliekų srauto.
EK atstovas pripažino, kad neteisinga WtE jėgainės priskirti prie objektų, didinančių CO2 emisijas – priešingai, atliekų panaudojimas energijai atgauti turėtų būti vertinamas kaip būdas kovoti tiek su CO2, tiek kitų dalelių emisijomis.
Todėl nors pati ES naujų finansinės paramos instrumentų tam tikslui nebekurs, valstybėms turėtų būti leista toliau remti jėgainių, kurios atliekų deginimo proceso metu atgauna energiją, statybas – tam, kad būtų įgyvendintas Direktyvos reikalavimas sąvartynuose šalinti ne daugiau kaip 10 proc. buitinių atliekų.
Kitas WtE Kongresas planuojama vyks po dviejų metų Paryžiuje.
#EnergyExperts