Technologijos

Atlikus Kauno kogeneracinės jėgainės poveikio aplinkai vertinimą nenustatytas ribojantis poveikis aplinkai, atskiriems aplinkos komponentams ir visuomenės sveikatai:

• Nenumatoma poveikio visuomenės sveikatai: maksimali oro tarša kartu su fonine tarša nesieks ribinių verčių, veikiant jėgainei kvapai bus nejuntami.
• Normalios eksploatacijos metu nebus tiesioginio poveikio dirvožemiui ar žemės gelmėms.
• Nenumatomas poveikis biologinei įvairovei.
• Industrinėje urbanizuotoje vietovėje KKJ neturės poveikio kraštovaizdžio struktūrai.
• Ūkinė veikla nekels jokio poveikio kultūros paveldo objektams.
• Technologinio proceso įrenginiai apskaičiuoti, kad atlaikytų numatytas darbines apkrovas ir apsaugotų, kad pavojingos medžiagos nepatektų į aplinką, taip pat ir į darbo aplinką.

Kauno kogeneracinėje jėgainėje pagal parengtą ir nustatyta tvarka LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento suderintą aplinkos monitoringo programą, turės būti vykdomas:

• Technologinių procesų monitoringas;
• Taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringas;
• Poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringas

Jėgainės kamine bus vykdomi nuolatiniai išmetamų degimo produktų matavimai: druskos rūgšties (HCL), vandenilio fluorido (HF), anglies monoksido (CO), anglies dioksido (CO2), azoto monoksido (NO), sieros dioksido (SO2), deguonies (O2), bendrosios organinės anglies (TOC), dulkių, slėgio, temperatūros, debito rodikliai. Taip pat bus vykdomi ne mažiau kaip du sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų matavimai per metus. Per pirmuosius 12 eksploatavimo mėnesių sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų matavimai bus atliekami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.

Numatomas išleidžiamų paviršinių nuotekų monitoringas. 4 kartus per metus bus imami ir laboratoriškai tiriami nuotekų mėginiai prieš nuotekų valymą ir po jo. Poveikio paviršiniam ir požeminiam vandeniui monitoringas nenumatomas.

Aplinkos ore bus vykdomas azoto dioksido, chromo, kobalto, vanadžio monitoringas.

Kauno kogeneracinėje jėgainėje susidarančių dūmų valymui naudojami šie moderniausi valymo įrenginiai ir technologijos:

1. Selektyvus nekatalitinis NOx valymas (SNKV), įpurškiant amoniako tirpalą katile.
2. Rankovinis filtras - pusiau sauso tipo valymo įrenginys, kaip reagentus naudojantis gesintas kalkes ir aktyviąją anglį.

Dūmų valymo proceso metu susidarančios pavojingos atliekos laikinai bus saugomos uždaroje lakiųjų pelenų talpoje, kurioje turės tilpti bent 7 parų kiekis, esant maksimaliai katilo apkrovai. Vėliau šie pelenai pagal sutartį bus perduodami bendrovei, turinčiai leidimą (licenciją) pavojingų atliekų tvarkymui.